ožkamilžys

ožkamilžỹs, -ė̃ smob. (3^4a) menk. nuskurdėlis: [Šeimininkė] atidžiai žiūrėjo, kad koks plačiakiemis nebūtų pasodintas padury, prie slenksčio, kur sodinami trobelninkai ir kitokie ožkamilžiai J.Balt.